Apie ekonomiką

Projektas „derunkelizacija“

Apie ekonomiką

„Ekonomika“, „ekonominiai procesai“, „ekonominiai dėsniai“, „ekonomika krenta, kyla“ – štai kokius dažniausiai girdime terminus žiniasklaidoje. Daugeliui iš mūsų čia viskas aišku, viskas girdėta ir suprantama. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Kas gi ta ekonomika ir kodėl ji mums pateikiama būtent taip? Pabandysime išaiškinti jums apie ekonomiką kiek kitokiu „kampu“.

Iš tikro, čia nėra nieko tokio, ko negalima būtų suprasti. Tik terminus reikia naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį.

Taigi, pradedame..

Trumpai apie Visuomenės Saugumo Koncepciją (VSK)

Niekam nėra paslaptis, kad šiuolaikinė civilizacija sukaupė daugybę problemų siejamų ne tik su biosferos ir ekologijos faktoriais, bet ir niekaip nepavyksta pasiekti gerovės ir socialinėje sferoje. Čia bėda ne tik kažkieno asmeninės pastangos naikinti biosferą bei tautas – čia bėda visų likusiųjų neveiklume! O taipogi tame, kad valdžios deklaruojami tikslai dažniausiai smarkiai skiriasi nuo tikslų, kurių ji realiai siekia. Tačiau tokio valdymo įgyvendinimas įmanomas tik politiniuose ir valdymo reikaluose nesusigaudančių žmonių visuomenėje. Iš milijonų lūpų girdimi atsikalbinėjimai  “O ką aš vienas galiu padaryti?“ arba “Tegu valdžia ima ir padaro, kad visiems būtų gerai“ nė kiek nepadeda spręsti problemų – jie tik parodo, kad atsikalbinėtojai sutinka su tokia dabartine padėtimi – sutinka, kad juos valdytų, kad kažkoks “elitas“, be kažkokių ypatingų priežasčių ar/ir nuopelnų, gyventų geriau už juos, sutinka nieko nesuprasti bendrame visuomenės gyvenime, tarytum jo asmeninis gyvenimas niekaip nepriklauso nuo visos žmonijos gyvenimo. Tačiau taip nėra.

Bet kuri visuomenė yra vienaip ar kitaip valdoma, dėl ko visuotinį istorinį procesą galima vertinti visuotinio valdymo proceso pagrindu: pirmiausia, apimančiu daugybę regioninių valdymo procesų (regioninių valstybių politika bei politika tarptautinių, valstybiškai neįformintų jėgų: mafijos, žydų, įvairių diasporų ir pan.) ir antra – vykstančių hierarchiškai aukštesniuose jo atžvilgiu Žemės ir Kosmoso gyvenimo procesuose.

Konceptuali valdžia ir Visuomenės Saugumo Koncepcija

Taigi, visų pirma, kodėl autoriai pasirinko tokį pavadinimą – „VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA“. Tai yra todėl, kad joje kalba apie VISŲ ŽMONIŲ mūsų Planetoje taikaus ir gero gyvenimo, o ne atskirų tautų ar išrinktų grupių.

„Visuomenės saugumo koncepcijos“ autoriai aiškina, kad tikrąją valdžią mūsų pasaulyje turinti asmenų grupė nuo mūsų nuslepia tikrąją pasaulio sandarą ir gyvenime mus priverčia rinktis tarp kelių melagingų „pasaulio sandaros“ modelių. Minėtos koncepcijos autorių teigimu, tokiu neteisingu pasaulio sandaros suvokimu yra to pasaulio suskirstymas į „idealizmą“ ir “materializmą“. Politizuotų mokslininkų ir kai kurių religinių autoritetų vykdomas energetinės-informacinės tikrosios pasaulio sandaros sudėtinės dalies atskyrimas nuo „materijos“, jos priskyrimas religijos sričiai (idealizmui) ir, tokiu būdu, įvykdomas tos energetinės–informacinės pasaulio sudėtinės dalies „pavertimas“ lyg ir neegzistuojančia, yra visiškas absurdas. Be to, tai yra sąmoningas visuomenės klaidinimas. Šios apgaulės pasekmė – neegzistuojančiomis paskelbiamos tokios žmogaus energetinės-informacinės savybės, kaip moralė ir sąžinė. Tai leidžia atmesti per ilgus viso pasaulio žmonijos gyvenimo tūkstantmečius pačias brangiausias, klydimų ir naujų bandymų keliu tos žmonijos atsirinktas, vertybes. Čia galima pastebėti labai įdomų faktą: kuomet tokiomis pačiomis sąlygomis bandymus daro ir tokius pačius tų bandymų rezultatus gauna dabartiniai mokslininkai – tai įvardijama kaip neabejotinos mokslo žinios. Tačiau, kuomet viso pasaulio žmonija, per milžinišką, ištisus tūkstantmečius trukusių pasikartojančių bandymų ir klydimų kiekį, išsiaiškino, kad melas bei vagystės yra tai žmonijai nepriimtina patologija, šiuolaikiniai mokslininkai viso to jokiu, pasikartojančiais bandymais patvirtintu (įrodytu), faktu nelaiko. Minėtas žmonijos patyrimas yra paliekamas egzistuoti tik tarp Dievo įsakymų, o pats Dievas paskelbiamas iš viso neegzistuojančiu. Ką tik paminėtas žmonių ydas „valdžią turintieji“ lyg ir bando reguliuoti „įstatymais“ – bet tai tik pasakaitės naiviems ir patikliems. Tikrasis pasaulio vaizdas (to vaizdo supratimas) – pasaulėžiūra – iš žmonių sąmonių visiškai „ištrinamas“ kita „pasaulio geradarių“ nesenai išrasta „supervertybe“ – „nuomonių pliuralizmu“. Vadinamasis „nuomonių pliuralizmas“ – vienalaikis daugelio nuomonių teisingumas – akivaizdžiai prieštarauja ne kažkokioms teorinėms tikrosios pasaulio sandaros prielaidoms, o mokslo ištirtam ir patvirtintam, realiai kiekvieno žmogaus smegenyse vykstančiam informacijos įsisavinimui bei išsaugojimui.

Belieka tik išsiaiškinti: kas, kaip ir kam visa tai padarė?

Projektas “Derunkelizacija“

Pasakyk, kas tavo priešas?

Valdžios sistema

Tokio klausimo kėlimas labai pavojingas šaliai.  Ar priešų paieška yra konstruktyvi ir dėkinga veikla?  Jeigu mes dabar eilinį kartą pradėsime priešų paiešką ir atsiras žmonės, kurie tuo užsiims, tai po kurio laiko mums reikės užsiimti tais žmonėmis, kurie eilinį kartą surado priešus. O visa esmė yra principe: kiekvienas savo suvokimo, supratimo ribose dirba sau, o tiek, kiek jis nesupranta, dirba tam, kuris supranta daugiau. Jei yra du priešai, tai, kaip taisyklė, yra trečias, kuris supranta truputėlį daugiau, nei tie du, ir kai tie du aiškinasi savo santykius, tai tas trečias taip pat turi kažkokį interesą.

Tai, visgi, kodėl taip vargsta Lietuva, vargsta kitos šalys. Viskas yra dėl to, kad mes neturime savo Konceptualiosios valdžios. Ar yra tokia valdžia? Taip. Tikimės, kad dabartinė visuomenės informacinė būsena leis jai tinkamai įvertinti straipsnyje pateiktas problemas.

Laiko įstatymas

Viską, kas vyksta Visatoje, galima apibūdinti kaip virpesių procesą mikro ir makropasaulio ribose. Elektronai sukasi orbitomis aplink atomo branduolį, mėnulis –  aplink žemę, žemė ir planetos –  aplink saulę, galaktikos taip pat sukasi. Žmogaus gyvenimas paklūsta tam tikriems ritmams ir apibūdinamas kaip virpesių procesas. Galima teigti, kad Laikas  –  tai virpesių dažnių santykis, kai vienas virpesių laikomas etalonu. Todėl, kad daug kas žmogaus gyvenime priklauso nuo Saulės ritmų, laiko etalonu tapo Žemės apsisukimo aplink Saulę periodas –  metai, ir  apsisukimas aplink savo ašį –  diena.